„Niam niam namai“ įkūrėjai: kodėl verta rytą pradėti gurkšniu ypač tyro alyvuogių aliejaus

„Vyro aistra graikiškai virtuvei, mano sielos šauksmas gyventi Ispanijoje ir bendras priimtas sprendimas keliauti, bet grįžti davė tokius vaisius, kuriuos šiandien sėkmingai ragaujame mūsų įkurtoje „Niam Niam Namai“ platformoje“, – sako Ineta Sukackienė.

Prieš naujos rūšies alyvuogių aliejaus ragavimą šeima kiekvieną kartą giliai įkvepia: „Lyg kibtumėme į vis naują alyvmedžio šaką.“ Apie tai, kaip gimė meilė ypač tyram alyvuogių aliejui, kaip gurkšnis šio „aukso“ tapo kasdieniu rytmečio ritualu, padėjusiu įveikti sunkią diagnozę ir suderinti organizmą, kaip atskirti gerą kokybišką alyvuogių aliejų nuo prasto, kalbamės su „Niam Niam namai“ įkūrėjais Ineta ir Svajūnu Sukackais.

Kaip ir kada prasidėjo Jūsų pažintis su kokybiškais aliejais, alyvuogėmis?

Ineta: Tie, kas mane pažįsta, žino, kad be gausaus prisilietimo prie gėlių ir augmenijos dekoruojant pokylius bei šventes, apsikabinau ir alyvmedį. Kaip Buratinui ilgėjo nosis nuo melo, taip man nuo smalsumo pažinti augalus rankos ištįso aplink alyvmedžio kamieną.

Kiekviena sritis, prie kurios prisiliečiu, man turi dvelkti emocija ir eiti iš vidaus. Negaliu parduoti daikto, jo atitinkamai neįpakavus, negaliu kurti pilnai neatiduodama savęs. Tai žmonės labai vertino ir vertina. Daugelis sako, jog produktų pateikimas yra labai inetiškas.

Prisiliečiu prie produkto maksimaliai – tiek jį ragaujant, tiek fotografuojant, tiek pateikiant į vartotojo rankas.

Pirmoji pažintis įvyko, kuomet pati ieškojau produktų ir pagalbos sveikatai. Autoimuninis tiroiditas – tokia buvo mano diagnozė. Devynios tabletės per dieną tam, kad atstatyčiau sutrikusią skydliaukės veiklą bei visapusiškai išderintą organizmą. Ašarų kalnai ir didžiulė priešprieša vaistams.

Pradėjau ieškoti būdų, kaip pagyti be vaistų. O gydytoja apie tai net nenorėjo girdėti. Ir visi mano pasakojimai apie eterinių aliejų ir tinkamo maisto vartojimą sulaukdavo tik piršto pakėlimo ties smilkiniu. Pirmoji į pagalbą man atkeliavo kanapė, tiksliau kanapių hidrolatas, kurį gaminu pati. O kitas buvo grynas ypač tyras alyvuogių aliejus.

Kanapė – viską „nunulina“, o man to ir reikėjo. Ypač tyras alyvuogių aliejus pilnas antioksidantų, kurių mano atveju reikėjo didelėmis dozėmis ir jokiu būdu ne sintetinių papildų. Tik dabar mes pradedame kalbėti garsiau apie polifenolių naudą sveikatai. Anksčiau mes žinojome tik saulę, vitaminą D ir kalnus kitokių sintetinių papildų. Šiandien yra praėję 2,5 metų ir jau šį rudenį aš laikiau savo rankose teigiamus tyrimų rezultatus.

Mugėse sutikti žmonės, kurie ateina ir drąsiai skanauja aliejų su mumis, savo panašiais pasakojimais ir istorijomis apie sveikatą, jos pagerėjimus visa tai tik paliudija.

Kas paskatino tą domėjimąsi? Kokia „Niam Niam namų“ atsiradimo istorija?

Ineta: Paslaptis, slypinti augalo viduje sužavėjo dar lankantis Ispanijos floristikos mokyklos kursuose. Meilė Ispanijai niekur nedingo. Vyro aistra graikiškai virtuvei, mano sielos šauksmas gyventi Ispanijoje ir bendras priimtas sprendimas keliauti, bet grįžti davė tokius vaisius, kuriuos šiandien sėkmingai ragaujame mūsų įkurtoje „Niam Niam Namai“ platformoje.

Svajūnas: „Niam Niam Namų“ atsiradimas – šeimyninis bendras kūrinys, kuris gimė iš aistros keliauti ir pažinti kitų šalių gastronominius šedevrus ir ypatumus. Labai esame prisirišę prie Viduržemio jūros regiono. Man mielos graikiškos spalvos ir skoniai, o Ineta tirpsta nuo ispaniško temperamento ir… ne vieną kartą lankytasi Balkanų regiono valstybėse, ištyrinėtos beveik visos Viduržemio jūros salos. Skanaujant degustuojant norisi kažką atvežti ir į savo kraštą, pasidalinti tuo, kas tau patiko ir norisi dalintis kokybiškais, tikrais skoniais.

Kaip atsirenkate, kuo prekiausite? Su kokių šalių tiekėjais bendradarbiaujate?

Ineta: Prieš naujos rūšies alyvuogių aliejaus ragavimą mes kiekvieną kartą giliai įkvepiame. Lyg kibtumėme į vis naują alyvmedžio šaką. Todėl tik po testavimo nusprendžiame, su kokiu ūkiu norime bendradarbiauti. Ragaujame, kalbamės, analizuojame gautus kokybės analizės parametrus apie produktą.

Yra ūkių, kurie turi nuostabias istorijas ir ilgaamžę patirtį šioje srityje. Žmonės, ten dirbantys, iš kartos į kartą perima tradicijas, patirtį bei saugo savo šeimos ūkio autentiškumą, įdėdami nemažai pastangų net į etiketės kūrimo originalumą ir išskirtinumą. Labai vertiname ir tai, jog kai kurie net ranka pažymi etiketėje aliejaus gimimo datą – tai itin natūralu ir be galo nuoširdu. Joks prekybos centras nepasiūlys tokio autentiškumo.

Svajūnas: Šiuo metu mus neša Slovėnijos ir Kroatijos alyvuogių aliejaus upės. Esame labai patenkinti jų draugyste ir bičiulyste. O kur alyvuogių aliejaus upė mus nuneš toliau, bus matyti. Esami laisvi „slow food, slow life“ mylėtojai.

Papasakokite plačiau apie tai, kaip reikia atskirti kokybišką alyvuogių aliejų nuo prasto? Į ką eilinis vartotojas turėtų atkreipti dėmesį?

Svajūnas: Didžiausi aliejaus priešai yra šiluma, šviesa ir oksidaciniai procesai (laikas per kurį sunaudosite aliejų), tad elementariausias kokybiško aliejaus ženklas – tamsaus stiklo butelis. Kitas žingsnis – etiketės informacijos analizavimas, na ir trečia – skoninės savybės.

Paragavę ypač tyro alyvuogių aliejaus mes būtinai turime jausti šviežios pjautos žolės skonį, gerklės gomurį turi kutenti malonus, kiek neįprastas aštrumas, kartumas, burnoje turėtų nesijausti riebalo pojūčio. Manyčiau, tai pagrindiniai 3 principai, kurie turi būti būdingi geros kokybės ypač tyram aliejui.

Ineta: Gero kokybiško aukščiausios klasės alyvuogių aliejaus požymis yra kartumas. Tik iš šviežių, sveikų uogų, per itin trumpą laiką išspaustas alyvuogių aliejus bus vertinamas aukščiausiais balais. Ir tik nuo pačio ūkininko priklauso aliejaus kokybė. Ankstyvas alyvuogių aliejaus derlius itin lems alyvuogių aliejaus kokybiškumą bet ne kiekybiškumą. Žalia uoga atiduos visas savo polifenolių sankaupas, kurios vėlesniame uogos sirpimo stadijoje tiesiog atiduodamos uogos kauliukui brandintis. Pavėlavus ir praleidus šį augimo etapą, ūkininkas išspaus daugiau alyvuogių aliejaus, tačiau su mažiau jame esančiu kiekiu antioksidantų. O ypač tyras alyvuogių aliejus tuo vertingesnis, kuo didesnis polifenolių kiekis jame ir kuo mažesnis rūgštingumas. Ne visuomet šią informaciją rasite ant alyvuogių aliejaus butelio. Tačiau tokios svarbios etiketės, kaip saugomos augimvietės geografinė arba teritorinė nuoroda, arba saugomos kilmės vietos nuoroda leis patikimiau rinktis šią prekę

Vis dar tenka išgirsti nuomonę, kad alyvuogių aliejus netinkamas kepimui, ką derėtų žinoti apie tai?

Ineta: Alyvuogių aliejus skirtas naudoti maistui. Kokiu būdu jis pateks į mūsų organizmą, priklauso ir kaip tinkamai bus įsisavintos mums taip reikalingos naudingos medžiagos. Be visų naudingų vitaminų, mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, mes turime atkreipti dėmesį į aliejaus rūgštingumą. Jis nebūtinai turi būti nurodytas etiketėje. Bet aliejus iš mažų ūkių, ypač tyro aliejaus gamintojai iš ekologinių ūkių, visuomet pateikia kiekvienos alyvuogių aliejaus rūšies testavimo bei įvertinimo rezultatus, kuriuose yra nurodytas ne tik rūgštingumas, bet ir peroksidų kiekis, kas lemia ypač tyro alyvuogių aliejaus ilgaamžiškumą.

Taigi, aukščiausios rūšies ypač tyrame alyvuogių aliejuje maksimalus leidžiamas rūgštingumas — 0.8 proc. Šis skaičius nurodo polifenolių kiekį aliejuje: kuo alyvuogių aliejaus rūgštingumas yra mažesnis, tuo polifenolių skaičius aliejuje yra didesnis. O jie ir yra tas aukso grynuolis mūsų organizmui ir sveikatos bomba, ką mes vadiname antioksidantais.

Tad renkantis alyvuogių aliejų kepimui, svarbiausiu parametru tampa rūgštingumas. Kuo jis žemesnis, tuo sveikesnės alyvuogės naudotos aliejui spausti, tuo daugiau jose ir atitinkamai aliejuje antioksidantų, kurie kaitinimo metu neleidžia susidaryti kancerogenams arba yra jų neutralizuojami.

Todėl ir sakau, kad jeigu mūsų ąžuolai linguotų kaip alyvuogių giraitės ir šis auksas būtų mums ranka pasiekiamas, tuo atitinkamai ir kaina rinkoje jo būtų mažesnė, tuo drąsiau ir dažniau naudotume kokybišką produktą platesniame kontekste virtuvėje, neužduodami sau tokio klausimo. Nes dabar bijome kepti, nes brangu ir esame linkę taupyti savo sveikatos sąskaita.

Na, bet džiaugiamės, galėdami matyti ir pažinti savo klientus, vis dažniau ragaujančius ir naudojančius ypač tyrą alyvuogių aliejų ryto saulei pasitinkant su gryno aukso sveikatai ypač tyro alyvuogių aliejaus gurkšniu.

Svajūnas: Tai klaidinga nuomonė. Aukščiausios kokybės, pilnas polifenolių  ypač tyras alyvuogių aliejus yra rekomenduotinas naudoti kepimui. Aliejaus rūgštingumas – svarbiausias parametras renkantis aliejų kepimui. Kuo jis mažesnis, tuo aliejus tinkamesnis kepimui. Ypač tyro aliejaus degimo temperatūra itin plati 160–210 laipsnių.

Aliejaus panaudojimo būdų yra daugybė ir tikrai ne vien maisto ruošai. Kam Jūs naudojate aliejų? Kiek rūšių jų turite namuose?

Ineta: Kadangi mano aistra augalams keliauja šalia, tad aš labai džiaugiuosi jo draugyste su augalais. Gaminu fitolius kūnui, masažui, odai su ypač tyru alyvuogių aliejumi. Mano mėgstamiausias – šlamučių fitolis.

Svajūnas: Apie aliejaus sveikatinimo savybes yra be galo daug mokslinių pranešimų ir, manau, faktai patys kalba už save. Tai išskirtinis šaltinis omega-9, omega-6  rūgščių. Taip pat turintis daug antioksidantų, vitaminų. Taip pat ypač tyrą rekomenduojama vartoti ir išoriškai, norint pamaitinti pažeistus plaukus, nagus, pamaitinti odą.