Nesunaikinsit. Vieni deda viltis į knygos lapus, o aš dedu juos į gyvus augalo lapus. Su kiekvienu atskirai ir su visu augalu kartu. Suvienodėjau. Pačiai net šokas. Žinot koks? – rimtis, neliko šypsenos. Nes turbūt tiek prasišypsojus per visas veiklas kiek esu dariusi, jau dingsta šypsena.
Galvojat galas? – ne! Atėjo nušvitimas rimtume. Ir ne kas kitas, o alyvmedis mane to išmokė. Štai kur žinia. Gilios floristikos, augalo pažinimo ir dar ilgo ir tolimesnio žinių kaupimo. Nedusiu, nesunaikinsit, – smalsumas, tobulumas ir užsispyrimas yra varomoji jėga. Duokit sausros, – išgyvensiu, atimkit vandens, – kapiliarai rusens ir gilyn į žemę sulys, atimkit man saulę, – numesiu lapus, bet vos tik pasirodžius pirmiems spinduliams net amarą sunaikinsiu savo šypsena.
Toks yra alyvmedis. Prie tokio ir glaudžiuosi. Su pagarba, rimtimi ir be šypsenos. Su didžiule pagarba. Kuo šaknys giliau, tuo lūpos tyliau. Kuo lapai aukštyn, tuo šypsena platyn. Rimties metas. Susikaupimo. Branda ateina per šaknis, kapiliarais iki žiedo. Su tyliu viliojimu vėjo ir vabzdžių. Koketuojant. O rezultatas visuomet yra vaisius. Alyvmedžio protas toks, – jokie knygos lapai nėra paskendę jo sąmonėje. Būti stipriam. Tokiam stipriam kad net ugnis nenugalės. Jis prieš augdamas jau žino, kad reikia nerti šaknimis kuo giliau, – nes reikės ataugti. Ataugti būtent iš šaknų. „Esu nesunaikinamas” yra jo geno kodas. ” Turiu maitinti ” yra jo sekantis geno kodas. Pagerbti, lenktis žemai ir garbinti reikia jo didybei, nes štai prisirpsta uoga, – alyvuogė. Dar viena alyvmedžio misija, – dalintis. Dalintis gyvybe, jėga, energija ir ilgaamžiškumo eliksyru, sukauptu alyvuogės vaisiuje.
Auksas jūsų burnoje, nuskintoje tinkamu laiku, kuomet neatiduotas šventas polifenolių pradas alyvuogės kauliukui, virsta jūsų sielos džiaugsmu,- alyvuogių aliejumi. Toks šventas kelias, sveikatos, dvasinės palaimos ir susiliejimo su gamta. Amžinybės, vilties simbolis – alyvmedžio šakelė balandžio snape Nojaus laivo įgulai. Viltis, – būsit išgelbėti. Viltis, – žemė jau netoli. Viltis, – alyvmedžio ilgaamžiškumas bei jo teikiamos dovanos, alyvmedžių žydėjimas, jų vaisiai alyvuogės bei auksiniai žalsvi aliejaus upių kapiliarai. Visa tai alyvmedžio dovanos žmonijai su pagarba ir jos žydėjimu.
Apkabinu šį medį pagarbiai. Su didele padėka už naujus ūglius, už naują pažintį su juo, už naują būvimą kelionės pažintyje su juo, už naują pradžią senoje mano floristikos istorijoje. Su visa pagarba augalui ir tiek, kiek man leidžia floristikos žinios apglėbti šį medį, apkabinu ir savo vyrą Svajūną Sukacką, kuris šiame kelyje yra kartu. Nesunaikinsi. Alyvmedis man kalba.
Niam Niam Namai keliauja po alyvmedžių giraites, parveždami vis naujų gyvenimiškų emocijų ir skonių Jums.
Alyvmedis. Įkvėpimo ir stiprybės simbolis.
Nesunaikinsit. Vieni deda viltis į knygos lapus, o aš dedu juos į gyvus augalo lapus. Su kiekvienu atskirai ir su visu augalu kartu. Suvienodėjau. Pačiai net šokas. Žinot koks? – rimtis, neliko šypsenos. Nes turbūt tiek prasišypsojus per visas veiklas kiek esu dariusi, jau dingsta šypsena.
Galvojat galas? – ne! Atėjo nušvitimas rimtume. Ir ne kas kitas, o alyvmedis mane to išmokė. Štai kur žinia. Gilios floristikos, augalo pažinimo ir dar ilgo ir tolimesnio žinių kaupimo. Nedusiu, nesunaikinsit, – smalsumas, tobulumas ir užsispyrimas yra varomoji jėga. Duokit sausros, – išgyvensiu, atimkit vandens, – kapiliarai rusens ir gilyn į žemę sulys, atimkit man saulę, – numesiu lapus, bet vos tik pasirodžius pirmiems spinduliams net amarą sunaikinsiu savo šypsena.
Toks yra alyvmedis. Prie tokio ir glaudžiuosi. Su pagarba, rimtimi ir be šypsenos. Su didžiule pagarba. Kuo šaknys giliau, tuo lūpos tyliau. Kuo lapai aukštyn, tuo šypsena platyn. Rimties metas. Susikaupimo. Branda ateina per šaknis, kapiliarais iki žiedo. Su tyliu viliojimu vėjo ir vabzdžių. Koketuojant. O rezultatas visuomet yra vaisius. Alyvmedžio protas toks, – jokie knygos lapai nėra paskendę jo sąmonėje. Būti stipriam. Tokiam stipriam kad net ugnis nenugalės. Jis prieš augdamas jau žino, kad reikia nerti šaknimis kuo giliau, – nes reikės ataugti. Ataugti būtent iš šaknų. „Esu nesunaikinamas” yra jo geno kodas. ” Turiu maitinti ” yra jo sekantis geno kodas. Pagerbti, lenktis žemai ir garbinti reikia jo didybei, nes štai prisirpsta uoga, – alyvuogė. Dar viena alyvmedžio misija, – dalintis. Dalintis gyvybe, jėga, energija ir ilgaamžiškumo eliksyru, sukauptu alyvuogės vaisiuje.
Auksas jūsų burnoje, nuskintoje tinkamu laiku, kuomet neatiduotas šventas polifenolių pradas alyvuogės kauliukui, virsta jūsų sielos džiaugsmu,- alyvuogių aliejumi. Toks šventas kelias, sveikatos, dvasinės palaimos ir susiliejimo su gamta. Amžinybės, vilties simbolis – alyvmedžio šakelė balandžio snape Nojaus laivo įgulai. Viltis, – būsit išgelbėti. Viltis, – žemė jau netoli. Viltis, – alyvmedžio ilgaamžiškumas bei jo teikiamos dovanos, alyvmedžių žydėjimas, jų vaisiai alyvuogės bei auksiniai žalsvi aliejaus upių kapiliarai. Visa tai alyvmedžio dovanos žmonijai su pagarba ir jos žydėjimu.
Apkabinu šį medį pagarbiai. Su didele padėka už naujus ūglius, už naują pažintį su juo, už naują būvimą kelionės pažintyje su juo, už naują pradžią senoje mano floristikos istorijoje. Su visa pagarba augalui ir tiek, kiek man leidžia floristikos žinios apglėbti šį medį, apkabinu ir savo vyrą Svajūną Sukacką, kuris šiame kelyje yra kartu. Nesunaikinsi. Alyvmedis man kalba.
Niam Niam Namai keliauja po alyvmedžių giraites, parveždami vis naujų gyvenimiškų emocijų ir skonių Jums.